Žemės dukra

Eglė žalioji – mano dalelė,

Šakos nulinksta,

Kai vėjas ūžia,

Vėl atsitiesia lietui praėjus,

Miškas dar skamba,

Lašus skaičiuoja,

Kiek nugenėjo,

Vieną nulaužė…

Pasroviui plaukia eglinė valtis,

Ją išskaptavo mano senelis,

Sklaidau lelijas,

Lapai siūbuoja

Žilvičio žalio,

Bijausi nerti...

Ar dar sugrįšiu pas piktus brolius,

Apgirtusį tėvą,

Kuris mane tekino,

Derėjo už avį...

Gelmė sujudo,

Banga pagavo,

Oi, Žilvinėli, mano brangiausias,

Aš – žemės vaikas,

Nebūsiu tavo.