Migla

Kai saulė kyla,

Rasa nuo žiedlapių pakyla

Ir susiūbuoja, lyg banga,

Visa žalia pieva...

Einu prie ežero,

Kur tyliai tyliai iriasi

Antelė, gulbė, naras

Su žuvele snape…

Iš paskos plaukia jų vaikai,

Labai triukšmingi,

Juk neišmokysi per dieną,

Kad gali laukti pasala,

Migla pridegtų ir tragediją,

Jeigu pradingtų vienas,

Liks ir tuštesnis ežeras,

Kada pakils banga…

Dažnai rytojus – tai migla.