Švelnios
vaikystės rankos,
Nors
dar mažos,
Jos
šiltos ir dėkingos,
Apglėbia
mamos kaklą,
Prie
tėvo prisiglaudžia,
Seneliams
– geros,
Kaip
saulutės šypsena,
Pakelia
už save mažesnį,
Nereikalauja
atlygio,
Vaikystės
ilgesys išlieka
Iki
amžiaus pabaigos.
Nereikia
priesaikos,
Nieko
nelaukiu,
Tikiu
tavo ranka,
Kad
tu visus pakelsi,
Kai
užaugsi
Ir
ateis mano valanda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą