Nuo Šeškinės

Atvažiuok ar ateiki,

Nuvesiu tave takeliu

Į stačią pakalnę,

Apeisim kalvas,

Nuo kurių matosi Vilnius,

Pro pušelių šakas

Šviečiasi Katedros bokštai

Ir laikrodžio dūžiai

Dar girdisi…

O per pačią jo širdį

Vingiuoja Neris,

Į jos vandenis pila

Savo sielą Šventoji,

Skuba Kauno pasveikinti,

Toliau teka abi

Viena kryptimi,

Tarsi suverstos vagos

Artojo.