Ilgesys

Pasiilgstu gimtų namų,

Nors jų ir pamatų neliko,

Iš molio buvo sulipdyti,

Kaip kregždžių lizdai,

Šiaudinis stogas vėjo neatlaikė

Ir nupūtė, susmego,

Kaip upelyje pavasarį ledai…

Pasiilgstu ir pievų,

Rasoto žalio kilimo,

Kuria brendi ir pabaigos

Jų nematai,

Tai toks yra gyvenimas,

Ilgiesi artimųjų,

Kurių dabar jau tik mintis skaitai...

Ilgiuosi meilės,

Apie kurią svajoja ir jaunimas,

Nors ji nesikartoja taip dažnai,

Prisimeni akis – jos gyvos,

Kai plaukia danguje debesys,

Nors ir aukštai...

Atsiprašau,

Jausmai iš ilgesio

Išsprūsta nelauktai.