Krenta neprinokę obuoliai

Niekada dangus neduoda,

Kad visiems būtų gerai, –

Gausiai žydėjo sodai,

Pragydo paukščiai dar anksčiau,

Obelys jau sunokino obuolius.

Didžiulis perteklius –

Jie krenta nesubrendę,

Kaip ir mūsų žodžiai,

Kai skubame sakyti:

„Šventas vakaras

Ar rojaus sodas’’...

Augu ir dairausi

Į seną sodą,

Jisai – poezija,

Giesmių giesmė,

Kremtu saldžiarūgštį ir obuolį,

Vis dar neprinokusį.