Nedrįstu
širdies atverti,
Kad
kas nematytų,
Kaip
ji tankiai plaka,
Nesijuoktų,
neapspjautų,
Gryno
kraujo nenugrandytų...
Nedrįstu
žiūrėt į dangų,
Kad
tik neišgirsčiau aido,
Nežinau,
kada pašauks jis,
Reikės
eit į naktį,
Iš
paskos – liepsnelės žvakių,
Kai
užpūs, prasmegsiu
Į
žemelę juodą,
Gėlele
pavirsiu,
Nežinosiu
laiko...
Nedrįstu
ištarti tavo vardo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą