Gimiau,
kada turėjau,
Kai
pakvietė iš amžinybės
Dydis
dangaus tėvas,
Šviesa
atsivėrė,
Prie
lopšio jau budėjo
Tėvelis
ir mama.
Nepasakojo
niekada,
Kokia
buvo prakartėlė,
Kokių
rugių paklota
Ar
duona su druska...
Grėsmė
visiems aidėjo,
Didžiųjų
išmonė
Ir
karas, ir taika,
Taip
atsiskyrė nuo šviesos
Tamsa…
Linksmai
po pievą bėginėjau,
Duonos
kriaukšlę krimsdama,
Kokia
kvapni ruda,
Paskrudusi
buvo plutelė,
Kada
iš krosnies kepalą
Ištraukdavo
mama.
Uždainavau,
kada norėjau,
Paukščiams
giesmele,
Pritarė
gurguliuojantis upelis,
Ramiai
ir ūžčiodamas bėgo
Vingiuota
Strėlupio vaga.
Kaip
ir dabar atskirti,
Kur
tikra saulė,
Kur
tamsa?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą