Lilijana Ablėnaitė
Nė
debesys, nė vėjo gaudesys,
Perkūnijos
aidai
Negali
tau prilygti,
Neužgožia
tavo garso,
Tu –
muzika mano širdies,
Su
tavimi užaugau…
Čiurlenantis
upelis sieloje
Lengvai
pašaukia,
Tada
einu per kiemą
Į
rasotą pievą,
Žiogelis
čirpina sparnais...
Galbūt
mane jis šaukia?
Tikėjimas
– širdy,
Malda
tikriausia,
Kad
būsime arti,
Kaktas
suglaudę,
Susijungs
ir mūsų šauksmas,
Meilė.
Lilijana Ablėnaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą