Kartais
gailiesi praeities,
O
kitąkart ją stengiesi
Greičiau
pamiršti,
Kaip
slogų sapną po nakties,
Kedenamą raganiaus ilgais pirštais.
Gimei
dėl ateities,
Augdamas
stiebiesi vis į viršų,
Ąžuolu
tapti nori,
O po
vidurdienio lenkiesi
Prie
žemės, mylimos, juodos,
Kol
smiltele po akmeniu pavirsi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą