Vakarai

Nebetikiu dažnai,

Kai vakaras tamsus

Užtraukia dangų,

Kad vėl bus rytas,

Bus skaisti diena…

Nebetikiu melodija,

Kuri pasigirsta vakarais,

Ji skirta meilei,

Romeo ją dainavo

Savo mylimai Džiuljetai

Sodelyje po langais,

O ji vis klausėsi stovėdama

Savo balkone,

Prisiekdami,

Kad tik mirtis išskirs…

Netikiu vijokliais,

Jie – tokie painūs, lankstūs,

Apsiveja ir trūksta,

Rudenį raudonai dažosi,

Žiemą – juoda uoga

Juos puošia taip ilgai…

Bus ta diena,

Kai netikėsiu,

Kad buvau jauna,

Dainavau ir šokau,

Tu bučiavai mane,

Mylėjau tik tave…

Tiki tu vakarais?