Dažnai
savęs paklausiu,
Girdžiu,
kaip seni kalba,
Kas
ta yra meilė…
Matau
vis porą gulbių,
Plaukiančių
per ežerą,
Narus,
vaikučius nešančius
Ant
savo nugaros,
Panyrančius
į vandenį…
Matau
balandžių porą,
Kaip
vyras savo žmoną peni,
Kaip
abu lesins vaikučius,
Vos
tik išskridusius iš lizdo,
Maisto
prašančius…
Vienam
lengviau gyventi,
O kas
pratęstų giminę,
Kas
gi ir mus įamžintų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą