Kodėl
praeidami pro šalį
Nepastebime
užsimezgusių
Naujųjų
ąžuolų,
Kaip
ir gyvendami
Toje
pačioje gatvelėje,
Mums
artimų?
Bėgame
į parduotuvę,
Grįžtam
su pilnais krepšeliais,
Verdame
ir kepame
Šviežius
kopūstus,
Sklinda
pro langą
Toks
gardus kvapelis,
Bet
niekas neužeina į svečius.
Važiuojam
nuo vienos
Iki
kitos stotelės
Susėdame
į vieną suolą
Vis
po du,
Bet
nepažiūrime vienas į kitą,
Nors
ir dalinamės
To
paties miesto autobusu,
Troleibusu,
Išlipame
ir nieko nepaliekame
Nei
šilumos,
Anei
daiktų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą