Nebeturiu
kur dėt savęs,
Kiekvienas
žodis rieda
Su
džiaugsmo ašara delne
Per
rožių lysvę
Ir
per sniegą…
Nebeturiu
ko dėti į save, –
Pripildyti
visi kampeliai,
Kur
voras audžia tinklą,
Gaudo
smulkmę – museles,
Sudžiuvusias
kabina ant siūlelių,
Kada
puotą kelia…
Nebeturiu
kam siūlyti save,
Esu
balta gulbelė,
Plaukiu
vis į pakrantę,
Kur
gieda volungė giesmes,
O
gulbinas – aukštybėse,
Ten
plaukia debesėliu baltu,
Kitą
gulbę vejasi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą