Kelioms
dienoms į priekį
Laiko
neskaičiuoju,
Nes
nežinai, kada išmuš ta valanda,
Kai
ima slysti žemė iš po kojų,
Nepadeda
ir rankoje
Gumba
lazda…
Kelioms
dienoms nebeperku
Ir
juodos duonos,
Pasensta
– ne tokia,
Kokią
kepdavo mama, –
Plikydavo,
maišydavo
Ir
selenų pridėdavo,
Kad
būtų ir skalsesnė,
Nepristigtume
iki Onos,
Kurią
vis laikome švente.
Dabar
ir ši data artėja,
Bet
nebeminkau duonos,
Kaip
tada,
Žiūriu
į rytais į dieną,
Džiaugiuosi
ir šią valandą,
Kad
nesiremiu lazda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą