Atsibundu
nuo triukšmo,
Kai
už lango siaučia vėjas,
Siūbuoja
medžių lapai
Vasaros
kaitroje išsausėję...
Atsibundu
ir nuo liūties,
Kai
lango stiklą beldžia
Srūvantys
lašai vieni kitus
Pralenkdami
ir susilieja...
Jų
nematau, tiktai jaučiu
Sieloj
plevenantį šešėlį,
Kaip
ašara per veidą
Paslapčia
nurieda,
Atsibundu
ir sėdžiu...
Lankstau
pirštus,
Kaip
netektį ir gėlą,
Pulčiau
tau į glėbį,
Bet
du krantai
Nesusisiekia...
Atsibudau, kai krenta
Nuo pušies nuplėštos žievės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą