Namai

Tautvydas Kontrimavičius

Kur gyveni, ten – tik namai,

Gimtinė traukte traukia,

Seni takai užžėlė,

Bet vis dar laukia,

Tarsi kyšo ausys kiškio…

Namai – iš molio,

Pamatai – akmens,

Gyvatvorės per žiemą žalios,

Nusiskini tujos šakelę

Ir uostai iki valios…

Namai dar kvepia

Duona ir garstyčia,

Dūmu kamino,

Kuri ištraukia ašarą netyčia.

Namai – prie kelio,

Atsikeli ir nueini

Žaliuojančiomis pievomis,

Kur pririštas ganosi arklys,

Karvutės mykia.