Antytės

Vis žiūrėjau nuo pat ryto

Į padangių debesėlį,

Kaip jis bėga be kojyčių,

Pasikeičia dydį,

O kartkartėmis kryptį,

Patikėjau, kad jis tikras,

Pranašauja ne tik lietų,

Bet ir laimės siekį,

Sekiau danguje žvaigždelę,

Kad nepasiklysčiau,

Nuriedėjo ji per slėnį,

Kaip mano vaikystė…

Perbridau siaurą upelį

Dar ne vieną sykį,

Kaip tėveliai man jau sakė,

Kad sraunus jo vandenėlis

Plauna ne tiktai kojeles,

Betgi ir akytes,

Pažadėjau motinėlei

Vis pas ją parvykti,

Kaip tas tyras vandenėlis,

Padėkot už krikštą,

Neteko sugrįžti…

Vis dar žiūriu į upelį,

Kur plaukia antelės

Mažosios varlytės,

Negalėjau pasiversti

Nė į didžią karalienę,

Likau tik antytė.