Mažyčiai
tvenkinėliai –
Iš
versmių gilių,
Gurgenančių
po kojomis,
Pasislepia
žolėje
Ir
vėl pakyla po lietaus,
Nors
šildo saulė,
Jie
pasilieka gaivūs…
Versme
einu per smėlį,
Čia
– gintaro krislai,
Žėručiu
papuošti ir akmenėliai,
Išmirkusios
ir klintys,
Visų
spalvų vis deriniai,
Tik
nemačiau gimtinėje
Nė
vieno aukso gabalėlio...
Sukūriau
sau paveikslą
Iš
sraunių versmių,
Mozaiką
pakabinsiu kambarėlyje,
Tegu
nutūps ant jos
Ką
tik išsiritę drugiai,
Mažieji
mano broliai,
Seserėlės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą