Našlaitės grūdas ir žiedai

Niekas manęs nepaklausė,

Kur grūdą nupūtė,

Ten ir išdygau,

Gerai, kad lysvėje,

Vis laistė, nuravėjo,

Prasčiau – ant kieto grindinio…

Tiek daug žemės

Prie kaimo sodybų,

Senos obelys ten linksta,

Tarsi svirtys,

O aš – mieste,

Šaligatvius visi tik mindo…

Niekas neklausė pašaukimo,

Reikia dirbti – dirbau,

Žydėjau ir našlaite,

Po daugel metų

Šulinį pravirkdžiau.