Yra
nepaprasta trauka,
Kai
muzikanto juda pirštai
Juodais,
baltais klavišais,
Tada
ir susijungia sielos,
Kaip
viena,
Nors
kartos skiriasi…
Tu –
nepažįstamas,
Bet
artimas, tarsi dangus,
Kai
debesys prasiskiria…
Dar
kartą pakartok melodiją,
Kuri
sapne net girdisi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą