Nesigirdi,
kada plaukia gulbės,
Girdžiu
tiktai pakilusias,
Nes
plakasi sparnai,
Gulbinas
grįžta
Vis
pas savo gulbę,
Prisiekęs
meilę amžinai…
Girdžiu,
kaip kryklės nardo,
Iš
gilumos maitinami vaikai,
Tiek
triukšmo būna ir pakrantėje,
Kad
klausosi ir nendrės,
Lelijos
melduose,
Narai…
Stebiu
ir raibas antis,
Viena
vedžioja vaikelius,
Tada
ir pagalvoju,
Kaip
motina pavargo,
Viršuje
varnos,
Paukštvanagiai
skrenda,
Kol
juos išsaugojo,
Bet...ne
visus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą