Jūreivių žmonoms

Mačiau ne kartą,

Kaip saulė pateka,

Padaro visą lanką

Mėlyname danguje,

Tada viltis aplanko,

Nekrisiu dar žvaigžde…

Mačiau dažnai,

Kaip greitai krenta,

Tarytum paneria vandenyje,

O iš bangų išplaukia

Pasvirusi delčia…

Mačiau ne kartą,

Kaip saulė nusileidžia,

Nutyla ir žuvėdros,

Nutupia ant burių,

Ištemptų laivo lynų,

O švyturys vilioja

Grįžtantį jūreivį

Pas savo žmoną,

Į namus…

Prisiglaudžiau prie molo,

Bučiuodama savo vaikus,

Rankas į tolumą

Dabar tiesiu, –

Daugiau žvaigždžių,

Mėnulio pilnačių

Virš švyturių.