Man
niekas netiesė kelių,
Iš
skaldos ir iš asfalto,
Barsčiau
pati tik smėlį
Daugel
kartų taku eidama,
Šilelis
nuo giesmių skambėjo,
Atsiklaupiau
ir prie J. Biliūno,
Laimės
žiburį vos liesdama...
Prislėgė
pilkas laiko akmuo
A.
Vienuolį,
Užrašė
ir ant jo tik dvi datas…
O A.
Baranausko palaikai
Kažkur
vis guli,
Požemiuose
ar po kriptomis,
Vis
nežinia,
Nors
anykštėnams jo Šilelis –
Vieta,
ranka pasiekiama...
Norėčiau
dar nupūsti
Ir
atminties smėlį,
Kad
atsivertų takas
Į
Niūronių kalvas.
Juozas Lapienis. Anykščių ir Svėdasų metraštininkas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą