Vakaras sodžiuje

Jau tokio gražaus vakaro nebus,

Per visą dieną pūtė vėjas,

Išblaškė lietaus debesis,

Bet ir visas mintis

Kažkur kažkam pasėjo...

Nepasikartos naktis,

Kada svajodama tikėjau,

Kad tęsiasi bekraštė

Kosminė naktis,

Kurioje esame visi drauge

Maža ir skaisčia dulkele,

Kuriai neleidžia kristi

Seserys ir broliai...

Nepasikartos ir meilės pirmas žiburys, –

Jis švietė daugel metų,

Visi vis į tą pusę ėjome

Ir tuo jausmu tikėjome,

Kaip amžinu žaizdru Dievų,

Kurį pakurstė Prometėjas...

Žinojimas – beribis,

Su juo – kančia,

Kad ne visur buvai,

Ne viską parnešei į žemę,

Ne viską parašei ant pergamento,

O už kiekvieną klaidą

Brangiai sumokėjai...

Nežinia – tai labdara,

Paslėptas lobis sieloje,

Kuris sudegs drauge

Su saule ir žvaigžde,

Kurią likimas lėmė...