Kaip
gera,
Kai
šeima – prie stalo,
Visi
laimingi ir sveiki,
Už
lango ir kaimyno namas,
Neperskirtas
tvora,
Koks
būna vaizdas
Kitų
kiemuose...
Oi,
kaip tokie vaizdai dažni,
Kur
žiūrima per tvorą,
Tarsi
įkritusi aky rakštis,
Jei
šauksi ir nelaimėje,
Neprisišauksi,
jis – ne savas,
Jeigu
tvora širdy, –
Užsitveria
ir sau akis.
Gyvenimas
– tai išversta vaga,
Kur
paskui plūgą seka paukščiai,
Čirškia
pastogėje kielė
Ir
kregždės lipdosi lizdus
Tokiame
aukštyje,
Kad
net pasiekti su ranka gali.
Koks
man brangus pasaulis,
Kurio
neperskiria tvora
Ir
langai atviri...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą