Prakalbintas
geru žodžiu
Pavasarį
ledas atšyla,
Pagarbinta
saulutė
Ir
dangumi aukščiau pakyla,
Pražysta
gėlės vandenų,
Įvairiaspalvės
kvapniosios lelijos,
Ir
žinome, kad vasara atgijo...
Tik
rudenį prinoksta obuoliai,
Per
Onines surišu pirmą
Rugių
varpą pėdą,
Per
Žolines dėkoju dangui
Už
viską, ką gavau
Iš
mūsų žemės numylėtos...
Prakalbinta
tik šiaurės vėjo
Pailsusias
rankas
Ant
kelių paguldžiau,
Kad
ilgą žiemą
Pailsėtume...
Kiek
bus pavasarių? -
Gegutę
klausiu ir klausausi,
Kiek
ji užkukuos užspringdama,
Labai
iš lėto,
Tarsi
rugiai iš varpų byra...
Geru
žodžiu kiekvienas gyvas
Mano
posmuose sudėtas,
Raidė
prie raidės
Paminėtas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą