Po
miline sermėga –
Lino
marškiniai,
Skalbti
ir išdžiovinti saulėje...
O kas
po jais?
Po
žodžių – tuštuma,
Visų
laikų apgaulė,
Išpažintis
bažnyčioje
Dažnai
tik sau,
Tiki
ar netiki
Melu
pasaulyje...
Po
melo – netektis
Ir
sielos graužatis,
Kad
buvai toks menkas
Ir
nepakėlei net akių
Į
aukštą dangų,
O
nusižeminęs kilnojai ranką...
Bijojo
tėvas dėl vaikų,
Nes
buvo uostęs dūmus,
Paraką
patrankų,
Bijodami
vaikai bėgo keliu,
Kur
akys vedė,
Pamiršę
savo širdies balsą;
Tokiu
keliu praėjo
Kelios
kartos,
Bet
atsigręžti reikia
Ir
marškinius išskalbti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą