Šeimoje

Tik baltos gulbės

Taip saugoja šeimas, –

Viena pora – keli vaikučiai,

Visi pilki ir nepanašūs į tėvus,

Kol dar mažučiai.

Todėl ir gulbės tyli,

O cypsi tik mažieji,

Pasako, kas jiems skauda,

Šalta, alkani, pliki...

Ir plaukia gulbės prie lizdų,

Ieško vaikams menkiausio prieglobsčio.

Tik baltos gulbės peri pakrašty,

Nes tiki gerumu,

Dažnai ir žiemai pasilieka,

Be žodžių ir ant ledo

Maisto ieškosi...

Tik baltos gulbės skrisdamos

Sparnais iš tolo orą skrodžia –

Jų garsas pakelia

Mūsų akis į dangų

Ir širdis visada pasiekia,

Joms pamojame.