Mažųjų namai

Mažųjų namai

Su savo tėviške,

Kaip medis su žeme,

Tvirtai suaugau,

O pažeme ir šakose – lizdai,

Viršūnėje – gandrai kalena,

Savo vaikus saugo

Ir nuo gentainių,

Kurie lizdo negauna,

Kapoja jauniklius,

Kada įveikia, pasilieka,

Naujus šapus krauna,

Taip užima kitų namus...

Nuo savo lizdo

Gulbės kitus veja,

Uždaužo galingais sparnais

Laukių vaikus,

O tvenkinys – juk bendras,

Globojame ir džiaugėmės

Pamatę stipresnius...

Prie savo trobų

Pavasarį inkilus keliame,

Pamirštame žvirblius pilkus,

O jie ir žiemą pasilieka,

Šaltį, vėją kenčia,

Kaip kamuoliukai rieda

Baltu takeliu...

Kur tie širdies namai,

Kada mylėsime mažus?