Lelijos
žydi
Nuo
pavasario ankstyvo;
Karališkos
– su karūna,
Paskui
ir baltos,
Oranžinės,
geltonos...
Oi,
kvepiančios darželiuose
Iki
vėlyvojo rudens.
Ne
veltui motinos Marijos atvaizdas
Paveiksluose
– prie kojų,
Danguje,
Pražydusi
baltoji lelija...
Jos
ir vandenyje,
Kuris
ir mūsų žemę laisto,
Ir
pratęsia gyvenimą,
Palaimina
slapčia...
Lelijose
– mūsų pasaulio
Tyras
vaizdas,
Jos
gležnos, bet ir ilgametės,
Nes
taip sutvėrė jas gamta,
Net
amžiną ramybę visi randa
Baltų
lelijų apsuptyje...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą