Tiktai
naktis parodo,
Kas
gražiausia danguje,
Toli
toli lyg akys,
Kurių
ilgu ilgu,
Kurios
giliai širdy,
Kaip
skrendanti plaštakė,
Pasiilgau...
Vienintelė
žavi akimirka,
Kada
sparneliai virpa,
Nes
ryte ji nebe atskels,
Todėl
„sudie“ pasakė,
Du
spinduliai susiglaudė...
Oi,
nuriedėjo šiltas
Saulės
kamuolys žeme,
Bus
gaivus rytas,
Gulbės,
apgaubusios sparnais,
Savo
vaikus kūnu sušildo...
Toks
vakaras tylus,
Atokvėpis,
trumpa sekundė,
Svajonės
plaukia lyg laiveliai,
Kurie
ir naktį
Iš
toliausiai baltai spindi.
Priglausk,
motule žeme,
Ir
mane sapne, –
Čia
pat – šviesa,
Ryto
pašvaistė dyla...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą