Užtvėrė
tėvas kiemą
Iš
plonų žilvičio krūmo šakalių,
Sukaišiojo
į žemę,
Be
jokių atramų
Ir
auga,
Žali
lapeliai kas pavasarį
Užstoja,
O
žiemą – kiaurai matosi...
Sustoju
šiapus,
O
kitoje – tik tu
Ir
žiūrime ilgai ilgai,
Kaip
saulės spindulys
Tvoroje
maudosi,
Užkliūva
lapuose,
Į
žemę nusileidžia,
Dagilio
gūžta šildo,
Vaikus
perina, –
Nestovi
vietoje gyvenimas.
Kai
nebebus tvoros,
Pasens
arba sugrius,
Kada
nukirs audra ar šaltis,
Stovėsime
šalia abu
Prie
amžinybės , kaip senos trobos,
Didžiųjų
vartų...
Skiriu Arūnui Šmukštarui gimtadienio proga
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą