Mes
kuriame ir džiaugiamės,
Nes
turime tiek proto ir jėgų,
Tiek
sutelpa minčių,
Prisiminimų
iš senovės giminių,
Kokia
pasaulio įvairovė
Netgi
tarp akmenų...
Pasiima
į ranką,
Daugelis
apžiūri – kietas
Ir
amžinybę primena,
Vienas
iš jo paminklą stato,
Kitas
pailsėti atsisėda,
Trečias
sviedžia,
Pataiko
ir sugriauna pilį,
Svajonę
dviejų milžinų,
Kurie
kepurėmis supylė
Du
kalnus panašius;
Apaugo
jie mišku
Ir
visi pamiršo jų vardus,
Liko
akmuo...
Ką
pasirinksi,
Kelintas
būsi tu?
Galbūt
statykime abu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą