Ilgai
gandriukai auga,
Į
padangę žiūri,
Kur
skrenda jų tėvai,
Ką
atneša suradę,
Dalinasi
mielai.
Išmoksta
pastebėti,
Kur
tiesiasi žvaigždžių takai,
Kad
skristi išgalėtų,
Į
tolimus kraštus ilgai...
Baltieji
plunksnas meta,
Lengvi
bus jų sparnai,
Po
pažastimis ir pūsles
Sutrins
prieš vėją kilę
Jaunieji
ir seni gandrai...
O
greitai ir rugpjūtis,
Užauga
naujos plunksnos,
Suka
ratus aukštai,
Skrajoja
ir vėl žiūri,
Kur
suks lizdus sugrįžę
Pilni
jėgų vaikai...
Bet
ar užteks jiems ryžto?
Tėvynės
žalios pievos,
Kitur
– aukšti kalnai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą