Keršto banga

Kai stovi giltinė už durų,

Vieni atsiklaupia ir meldžiasi,

Į dangų žiūri.

Kai vargas atveria duris,

Dainuoja susibūrę,

O skausmo ašara – labai sūri,

Įsigeria lyg prakaitas nuo kūno

Ir persekioja nuolatos,

Dažnai į akis žiūri...

Kiti net seną pasagą suradę vagoje

Prisikala prie durų

Ir laukia, kol užauga varpos,

Tada kepa duoną, –

Ruda pluta – kaip rūdys...

Kai skamba kardas,

Šveičiamas nuo rūdžių,

Susipina širdy visi jausmai,

Giltinės dalgis kerta

Ir toli už durų...