Mintys neskęsta

Už vandenį sunkesnis -

Tik pilkas akmuo,

Bet ir jis atsitrenkia,

Paviršiuje lyg stiklas dūžta,

O paskui paskęsta...

Pasispiria kojų plaustu,

Pakyla balta gulbė

Ir į dangų skrenda,

Jos skrydžio atspindžiai

Palieka debesėlių raštą...

Kada aplanko sunkios mintys,

Norisi nardinti, tarsi akmenį,

O jos susuka sūkurį

Ir vėl sugrįžta...

Lengva tik mano plunksna, -

Skrendu lyg pasakoje

Ir pilstau iš delno į delną

Tyrą upės vandenį...

Paskui paskęsiu.