Kiekvieną
rytą auga
Gėlės
ir žolynai,
Medžiai
sulapoja,
Šakos
per vasarą – po sieksnį,
O
vaikai – po sprindį
Ir
neatsistebi, nors ir kasdien matai...
Žingsniai
visų tvirtėja,
Kai
vaikščioja gandrai po pievą,
Sparnais
trik mostelėja ir pakyla,
Tuštėja
rudeniop lizdai,
Palieka
tėviškę mūsų vaikai...
Žiūrėk,
kaip saulė rieda
Užleisdama
mėnuliui naktį,
Kai
girdisi lakštingala,
Jai
pritaria žiogai
Ir
džiaugsmo ašara nurieda,
Kada
pastogėje vėl čiauška
Sugrįžę
paukščiai...
Gal
vaikai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą