Nuplautas langas

Gali tylėti,

Tiktai būk šalia,

Kai vėjas pučia, šalta,

Kai lyja ant galvos

Ir teka čiurkšlės per akis

Ir nežinai, ar dangus verkia,

Ar tik tavo širdis

Suspurda smarkiau,

Kai žemę merkia...

Gali rašyti man žodžius

Lietaus lašais ant lango, –

Jie tik vingiuoja ir sulimpa,

Lyg plaukų vilnis,

Paglostyk ir šukuok,

Suteik man džiaugsmo...

Gali kalbėti,

Išklausysiu savo draugą,

Kai aš tylėsiu,

Parašyk ant durų

„Laukiu“,

Aš tik tau atversiu ir įeisi,

Kalbėsime abu apie lietaus nuplautą

Skaistų dangų

Ir širdį viens kitam atsiversime.

Gali?..

Tiek mažai reikia.