Medžio
šaka žalia
Paklūsta
vėjui,
Kur
pučia, ten ir linksta,
Nė
vienas lapas
Neskrenda
prieš vėją,
Nes
jaučia, kad galingas...
Tik
audros paukštis
Blaškosi
ir šaukia,
Jo
riksmas toli sklinda,
Pakrantės
akmenis suskaldo,
Kada
pailsta, krenta...
–
Kuo aš gimiau? –
Paklausiau
vėjo.
Jis
nieko nepasakė,
Tik
aukštai pakėlė;
Apžvelgiau
žemę,
Dangaus
mėlį
Ir
sugrįžau prie pilko akmenėlio,
Kuris
ilgai gulėjo
Ir
tylėjo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą