Praregėjimai

Drugeliai – vienadieniai,

Sparneliai jų – švelnūs, silpni;

Pakyla, skrenda ir sudyla...

Dažnai juos pakeliu, laikau

Ir pati susimąstau,

Kad mano dienos dyla...

Ne visos skaidrios,

Kaip vandens lašai,

Ne visos sūrios,

Ne visos peršviečiamos,

Nes ir drugelio sparnų apvadai –

Margi, spalvingi,

Kaip mūsų metuose

Drabužių siūlės,

Jos sutrupa, suyra...

Laikau apglėbusi savo vaikus,

Vaikaičiai į akis pažiūri...

Ar mato jie jose gyvenimą,

Kai švietėsi dangus

Ir lijo, lijo...