Nedaug
rašiau laiškų,
Mažai
kas man terašė,
Mačiau
atvirukus senus
Su
angelais sparnuotais,
Kitoje
pusėje – išblukę žodžiai,
Datų
skaičiai.
Dabar
turiu albumą –
Brolių,
seserų –
Daugelį
dar saugoju,
Žiūriu
ir nežinau,
Kas
jiems parašė,
Mylimas
ar draugas.
Tas
palikimas – toks aštrus,
Nes
paskutinė – sesė
Ir
pati jauniausia
Iš
mūsų septynių,
Tarsi
savaitės dienos,
Suskaičiuojamos
ant dešimt pirštų,
Kuriuos
lenkiau vis pamečiui,
Rašiau
ant pilkojo paminklo;
Skaičiai
– tai gimimo,
Paskutinės
datos...
Sekmadieniais
pasimeldžiu
Ir
kiekvieną paminiu, –
Tai
mano širdies žodžiai,
Trumpas
laiškas,
Pasiųstas
į dangų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą