Pasėmiau saują
Balto sniego;
Kai jis ištirpo,
Pro pirštus tekėjo lašas
Ir susijungė su žeme,
Pasislėpė ir prašo,
Kad kas pakeltų
Jį melsvą į dangų,-
Ištirptų debesų
Baltųjų gražume.
Paskui nukristų
Šiltas lietaus lašas
Ant mano rankos,
Praustųsi delne...
Oi, apkabinčiau,
Meilės atsigerčiau,
Kad būtum tu šalia.
Dabar atodūsis...
Nukrito ašara karšta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą