Tik žemė eina
Paskui žmogų,
Kai padai darosi kieti,
Kai supranti prologą,
Tylų monologą,
Kas dar nepasakyta atrenki,
O užrašai tik trupinius,
Kiti lieka kaip krosnyje,
Jeigu neiškepti...
Paskui vartai, stebiesi,-
Lyg tavo žodžiai,
Bet jau svetimi,
Jeigu juos priėmė kiti,
Ir pats žaviesi -
Juk buvo tavo savastis,
Bet žemė paslepia mintis...
Skiriu Poezijos vakaro Vilniuje dalyviams .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą