Visur žiemos sniege -
Tik pėdos, pėdos...
Kaip gaila būna,
Kada nežinau,
Kieno, iš kur atbėgta,
Su sava palyginu...
Ir paukščiai leidžiasi
Dažniausiai ant šakos
Ir sniegą myli,
O žemė šventina visus -
Taip tyliai tyliai...
Norėjau pėdsaką palikti jums,
Kaip pokalbį širdies
Ir tau sakyti,
Mano mylimas,-
Visiems visiems visiems,
Net tiems, kurie išsiskiria
Ir jaučiasi nemylimi...
O ar bus tiek pusnių,
Ar tokia žiema,
Kad vėjas nepaklystų tyruose?..
Vėl užpustytų pėdas,
Mintume kitas -
Tik mylintiems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą