Po Katedros vargonų,
Nuoširdžių maldų
Už motinas ir močiutes
Skaidrus lietus nulijo.
Atrodo, nieko neprašiau,
Bet nuprausė dulkes nuo sielos -
Laisva, lengva pasijutau.
Kaip sužaliavo jau palaiminta
Gamtos gyvybė;
Šventieji priklaupė
Dėl mūsų laimės ir gerų darbų,
Kad švęstume gražiai
Vienintelę gerumo dieną
Po Saulės numylėtu
Mėlynuoju dangumi,
Dėkotume tik jam
Kas dieną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą