Rūdija dalgis daržinėj,
Žolė užžėlė patvory
Ir dilgėlė dainas dainuoja:
Dalgelis... miega... be...artojo.
Tėvelio uostai-obelis balta,
Nusviro rudeniop šaka
Ir krinta rieda obuolėliai,
Kai krečia, purto pikti vėjai.
Motulės drobė išausta -
Ant lino matmenų rasa,
Šilkų žėruoja plonos gijos -
Tai ataudai mano gimtinės.
Sūneliams dalgis per toli
Ir motės drobė nebetiks;
Užmigo amžiams senos lovos,
Prie krosnies sėdi tik senovė...
2011 m. gegužės 28 d., šeštadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą