Pražydo vyšnios -
Nematai...
Žiedeliai net ir nakčiai,
Kol nužydi,
Vis neužsimerkia.
Ir žiūri man į langą,
Seka pasaką per miegą,
Kaip gražūs mūsų sodai -
Boluoja vyšnios pakraščiais...
Ir kas, kad juos varnėnai
Rudeniop dažnai aplanko.
Tos uogos mažos, rūgščios,-
Dažo lūpas kaip ugnis
Ir gomuriu prisirpusios
Žemyn nuslenka...
Užspaudžia balsą,
Kai seku ir tau
Motinos pasaką gražiausią.
Oi, mūsų vyšnios -
Baltos baltos...
Ar klausai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą