Senovinės,
Bet ir dabar
Dar šiltos lovos...
Čia gimė kelios kartos
Nuostabių žmonių.
Prisimena naktis,
Kai vyras į rekrutus ėjo
Palikęs žmoną,
Dar negimusius vaikus.
Sugrįžo taip vėlai -
Jau po gimtadienių,
Po kelių metų;
Vaikelis pasitikti bėgo
Baltu takeliu.
Padovanotas peilis,
Kovoje už drąsą,
Užkliuvo vaikui
Už baltųjų marškinių...
Pravirko antras lovoje
Ir vėl be tėvo rankų,
Keliančių į dangų,-
Tiktai prie antpečių,
Kitų žvaigždžių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą