Nuskinsiu žiedą -
Šį gyvybės ženklą,
Padėsiu ir ant kapo
Protėvių visų kartų...
Praeidamas mano gatve
Netyčia aikčios:
„Kaip gražu!“
Pakėliau galvą
Į beribį dangų,
Ten, tarp akacijos
Naujai išsprogusių šakų,
Dar senos sėklos;
Tik mirga naujas lapas,
Kol kas nežydi medis,
Dar plakasi pernykštė ankštis
Su daug grūdų...
Jisai pasėtas
Visada išdygsta,
Bet dažnai neauga,
Jei žemė alkana
Ir dilgėlė kartu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą